šiurkštainis

ךiùrkštainis sm. (1) K, FrnW, NdŽ, KŽ šiurkštainỹs (3^a) KII168, Bru, FrnW, KŽ, Smln 1. Vn, Šk žr. šiurštynas: Šiùrkštainį išdeginti KI131. Aitvaras turtą primesdavo per kaminą, per šiùrkštainį, kaip tada sakė Tlž. Kaminai (šiurkštainiai) netur būti iš medžio, bet visur iš plytų mūrijami prš. 2. paplatinta apatinė dūmtraukio dalis mėsai rūkyti, rūkykla: Šiurkštainỹs pas mus didelis, galime priimti ir jūsų dešras rūkyti Rg. Tinklus tėvai rūkydavo į šiùrkštainį – geriaus laikė Rsn.